Viešieji pastatai ne iš betono, o iš medžio? Pramonė tam pasiruošusi, tačiau pokyčius stabdo kelios kliūtys

Vyriausybės nutarimu nuo 2024 m. naujuose viešuosiuose pastatuose reikalaujama naudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų, o nuo 2023 m. ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) leidžia statyti medinius viešuosius pastatus iki 9 aukštų. Visgi, priešingai nei Skandinavijos šalyse, Lietuvoje tokios konstrukcijos pastatai tebėra retenybė. Ekspertai pripažįsta, jog mediena – saugi, estetiška ir klimato strategijos tikslus atitinkanti alternatyva, tačiau vis dar egzistuoja kliūtys, kurios stabdo modernių medinių viešųjų pastatų statybos plėtrą Lietuvoje.

Pramonė pasiruošusi, bet reikalavimai augina kainą
Pasauliniai Jungtinių Tautų aplinkos programos leidinio „Global Status Report for Buildings & Construction“ duomenys rodo, kad statybų ir pastatų sektorius sudaro apie 34 proc. visų energijos poveikio anglies dvideginio emisijų, todėl medinės konstrukcijos – kaip anglies užrakinimo priemonė – tampa aktualia tiek klimato politikos, tiek statybų pramonės alternatyva.

Kaip pastebi mūsų kolega, „VMG Lignum Systems“ projektų vadovas Vidas Turauskis, Lietuvos medienos pramonė jau seniai turi inžinerinius ir technologinius pajėgumus, kurie leidžia įgyvendinti sudėtingus medinės statybos projektus, atitinkančius klimato kaitos ir estetikos reikalavimus.

Pasak Vido Turauskio, ekonominiai barjerai vis dar stabdo projektų plėtrą. Medinės konstrukcijos reikalauja papildomų priešgaisrinių priemonių, apsaugos nuo atmosferos poveikio statybos metu, aukštesnės statybos darbų kultūros, todėl bendros sąnaudos ir yra didesnės nei pastatų iš tradicinių medžiagų.

„VMG Lignum Systems“ ekspertas pabrėžia, kad gamykloje maksimaliai išbaigtų pastato elementų surinkimas „Lego“ principu leidžia sutrumpinti statybos laiką ir užtikrinti kokybę.

Architektų galimybes riboja reglamentai
Architektų bendruomenė sutaria, kad mediena suteikia išskirtinę estetiką ir tvarumo potencialą, tačiau jos naudojimas turi būti subalansuotas su funkcionalumu.

„Mediena geriausiai atsiskleidžia derinant ją su kitomis medžiagomis – betonu ar plienu. Taip pasiekiama ir konstrukcinė stiprybė, ir tvarumas,“ – sako Algimantas Pliučas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.

Vis dėlto, dabartiniai reglamentai apsunkina architektų galimybes kurti medinį eksterjerą. Dėl privalomo paviršių dengimo nedegiais antipirenais ar gipso kartono plokštėmis prarandamas natūralios medienos pojūtis, technologija pasidaro brangesnė, o projektai – nebeprieinami.

Saugumą vis dar sunku užtikrinti
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas pabrėžia, kad skirtumai tarp Lietuvos ir Skandinavijos dažniausiai kyla ne dėl technologijų skirtumų, o dėl požiūrio į rizikos vertinimą.

Pasak jo, Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje, gaisrinės saugos reglamentai numato galimybę taikyti rezultatais grįstą vertinimą. Tai reiškia, kad projektavimo metu leidžiama naudoti alternatyvius techninius sprendinius, jei skaičiavimais, įrodoma, kad užtikrinamas toks pat ar aukštesnis saugumo lygis, šis požiūris ir leidžia statyti aukštesnius medinius pastatus.

„Mūsų šalyje 2024 m. tikrinamuose objektuose buvo nustatyta apie 500 pažeidimų, kurie siejami su techniškai netvarkingomis ar neveikiančiomis aktyviosiomis gaisrinės saugos inžinerinėmis sistemomis. Todėl turėtume siekti, kad ne tik būtų įrengiamos reikiamos aktyviosios gaisrinės saugos inžinerinės sistemos, bet jos būtų tinkamai eksploatuojamos ir prižiūrimos”, – dalinasi PAGD atstovas.